Vonios kambario baldų parinkimas

Taisyklės

Nėra vienos teisingos formulės tinkamam vonios kambario baldų parinkimui, kaip ir nėra jokios kitos absoliučios taisyklės ar dėsnio. Visgi, egzistuoja nekurios tikslinės siekiamybės, kurių nereiktų ignoruoti renkantis vonios kambario baldus.

Estetinė siekiamybė

Neignoruojant egzistuojančių laikmečio ar socialinės aplinkos padiktuotų estetinių reikalavimų, visgi estetika yra maksimaliai subjektyvių poreikių rinkinys. Tačiau reikia pripažinti, kad estetinis aplinkos daiktų atitikimas savininko poreikiams yra viena svarbiausių šiuolaikinės apsirūpinusios visuomenės siekiamybių. Vis dažniau interjero kaitos varikliu tampa nebe fizinis, o moralinis aplinkos susidėvėjimas. Todėl ir labai svarbu pasirenkant vonios kambario baldus taikyti ne į vakardienos tendencijas, o į šiandienos, ar net rytojaus estetinius štrichus. Statistika teigia, kad lemiamas veiksnys, pasirenkant vonios kambario baldus yra praustuvas. Būtent pagal pageidaujamą praustuvo tipą ir formą dauguma renkasi konkrečią vonios spintelę su praustuvu.

Vonios kambario baldų išdėstymas

Labai gaila matyti negrįžtamai ir labai brangiai suniokotą vonios kambario interjerą, kai visa puikiausiomis plytelėmis išpuošta vonios kambario siena lyg altorėliu užgriozdinama sudėtinga ir nuobodžia vieno tūrio spintelių eile. Dažniausias tokio interjetro savininko argumentas būna: „aš neturiu kur susidėti savo daiktų“. Gi tikrasis tokio altorėlių gamybos inspiratorius yra savininko yda: „aš nemoku nekaupti nereikalingų daiktų“ (žiūrime paveikslėlį žemiau).

Drėgno vonios kambario baldai turi būti išdėstyti erdviai ir gerai ventiliuotis iš visų pusių. Visi baldo paviršiai turi būti prieinami nuvalyti. Tiesiog neleistina vonios kambario baldus statyti glaudžiant vieną prie kito – tokie suglausti paviršiai nesiventiliuos, kaups drėgmę ir nešvarumus, neužilgu prišauks pelėsį ar grybelį. Pelėsiai ir grybeliai labai mėgsta drėgnas šiltas patalpas, minta mūsų paliktais nešvarumais. Grybelio skaidomi nešvarumai išskiria įvairias dujas, taip įkurdindami mūsų patalpose sunkiai aptinkamą ir nesuvaldomą nemalonių kvapų šaltinį. Visi palikti tarpai tarp baldų gali būti pagyvinami įvairiais vonios kambario aksesuarais: rankšluosčių laikikliais, kabyklomis ir kitais maloniais niekučiais. Dar dažnai interjero užsakovas kreipiasi į dizainerį prašydamas suprojektuoti vonios kambario baldus konkrečiai 217 ar 178 centimetrų pločio laisvai sienai. Neabejoju – jei neįtakotumėme dizainerio savo noru turėti ten baldus „nuo krašto ligi krašto“ – interjeras įgautų estetinę ir funkcinę prasmę. Gi dažniausia – spustelėtas dizaineris suprojektuoja eilinį beveidį altotrėlį „nuo krašto iki krašto“. Dar keistesnis šiuolaikiniame lietuvio vonios kambario interjere sutinkamas beveik religinis poreikis slėpti skalbimo mašiną tame pačiame altorėlyje po bendru stalviršiu. Sprendimas sunkiai suvokiamas tiek racionaliu, tiek ir estetiniu požiūriu: skalbimo mašinų gamintojai profesionaliai išsprendžia skalbimo mašinos dizainą ir ji puikiai atrodys vieniša pastatyta vonios kambario kampe, o ne inkorporuota klaikiame altorėlyje, kur kentės nuo ventiliavimosi trūkumo, ribotos priežiūros, pelėsių ir nepriežiūros. Sumuojant aukščiau išdėstytą: sprendžiant vonios kambario apstatymą, reikėtų stengtis įkurdinti keletą atskirų laisvai išdėstytų vonios kambario baldų vienetų, o ne vieną didelį ir labai uždarą altorių (žiūrime paveikslėlį žemiau).

Daugiau estetiškai patrauklių ir puikiai pagamintų vonios baldų kolekcijų galite pamatyti čia.

 Vonios kambario baldų medžiagos ir technologijos

Dažniausiai sutinkama vonios kambario baldų konstrukcinė medžiaga – MDF (vidutinio tankio medžio plaušo) arba LMDP (laminuota medienos drožlių) plokštės. Šios plokštės sudarytos iš smulkintos medienos dalelių, tarpusavyje surištų polimeriniu rišikliu. Tokia plokštės struktūra daro ją higroskopišką – medienos dalelės, sugerdamos prie jų prisigavusią drėgmę, išbrinksta ir plokštė išsipučia. Išdžiūvusi – vėl susitraukia. Keletas tokių nelaimingų ciklų gali ir nepalikti liekamųjų pasekmių. Tačiau sistemingai besikartojantys ciklai suardo polimerinio rišiklio jungiamąjį poveikį ir ... plokštė subyra. O tai – didelė nelaimė baldui. Kad išvengti tokių pasekmių, vonios kambario baldai apsaugomi nuo drėgmės prasiskverbimo plokštėn juos dažant. Dažymas – patikimiausia šiuolaikinė baldinės plokštės apsaugos nuo drėgmės priemonė. Šiuolaikiniai dažai yra labai atsparūs drėgmei. Be to, šiuolaikinėse dažymo linijose fasado detalės nudažomos kartu su šoninėmis briaunomis, taip suteikiant detalei ypatingą drėgmės apsaugą. Dažymas – gana brangi technologija, todėl dažyti vonios kambario baldai yra brangesni, nei pagaminti iš LMDP. Laminuotos MDP paviršius turi gana ribotą atsparumą išorės drėgmei, o silpniausiai apsaugota nuo drėgmės poveikio tokios detalės pjauta briauna, apklijuota baldine kraštų juosta. Natūralios medienos vonios kambario baldams reikalavimai yra truputį kitokie – mediena drėgmės poveikyje plečiasi, o džiūdama – grįžta į pradinius matmenis. Kadangi medienoje nėra galinčių suirti polimerinio rišiklio jungčių, toks natūralios medienos vonios kambario baldas atlaikys begales drėgmės ciklų. Paprastai natūralios medienos vonios kambario baldai būna lakuojami tam, kad medienon neįsigertų pašaliniai skysčiai, galintys pakeisti medienos spalvą. Reziumuojant: tinkamiausi ir labiausiai šiuolaikiniame vonios kambaryje tinkami yra dažyti vonios kambario baldai.

Tinkamai parinkti ir dėmesingai eksploatuojami vonios kambario baldai gali Jums ne tik tarnauti, bet ir džiuginti.